Kas nutinka, kai nerūšiuojame vaistų – cheminiai pėdsakai kėsinasi į požeminius vandenis

Neatsakingas elgesys su gamta bumerangu grįžta mūsų sveikatai. 2004 metais Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą nustatyti antidepresanto „Prozac“ pėdsakai geriamajame vandenyje. Tuomet atrodė, kad problema – toli nuo mūsų. Tačiau po dviejų dešimtmečių įvairių vaistų pėdsakų jau randame ir Lietuvos vandenyse. Mokslininkai, rūšiavimo specialistai ir farmacininkai skuba įspėti visuomenę – jei situacija nesikeis, pasekmės gali būti nenuspėjamos.

2024-aisiais pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą pirmą kartą matuoti vaistinių medžiagų likučių pėdsakai požeminiame vandenyje. Keliose tyrimo vietose aptikta įvairių vaistų pėdsakų. Pavyzdžiui, šalia Kariotiškių sąvartyno nustatyta ibuprofeno mikrodalelių, o Vilniaus valymo įrenginių aplinkoje – diklofenako.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė sako, kad žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo. Nepanaudoti ar pasenę vaistai dažnai keliauja tiesiai į buitinių šiukšlių konteinerį, su visomis pakuotėmis išmetami į pakuočių konteinerius ar net išpilami į kanalizaciją.

Gali pasirodyti – kas čia nutiks, jei išpilsime seną vaistą į kanalizaciją. Tačiau jei taip mąsto dauguma, įvairių cheminių medžiagų koncentracija mūsų aplinkoje kaupiasi. Taip per laiką galime užteršti ir vandenį, kurį geriame, ir dirvą, kurioje auginame daržoves– perspėja mokslininkai.

Mažos dalelės prasmunka pro valymo įrenginius

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas sako, kad vaistų mikrodalelės yra smulkios ir atsparios aplinkos poveikiui. Net valymo įrenginiai nepajėgia jų visiškai išfiltruoti.

„Blogiausia, kai žmonės išpila vaistus į kanalizaciją. Dalis vaisto praeina pro valymo įrenginius ir veikliosios medžiagos pėdsakai patenka į natūralius telkinius – upes. Pakeliui ta veiklioji medžiaga gali pakenkti vandenyje esančiai florai ir faunai. Dar prieš dvi dešimtis metų anglai nustatė, kad jų upių ir ežerų vandenyje yra nedidelė koncentracija vaisto „Prozac“. Ir Lietuvoje nuo tokių problemų nesame apsaugoti“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Mokslininkai tiria, kaip didėjanti vaistinių preparatų koncentracija aplinkoje veikia fauną, florą ir mūsų pačių sveikatą. Tačiau prof. A. Žilinskas sako, kad niekas nežino, kaip tai atsilieps ilguoju periodu.

„Pavojingiausios medžiagos – antibiotikai, toliau – raminantys ir psichiką veikiantys vaistai. Tačiau rimtai žiūrėti reikėtų į visus cheminius preparatus. Toks tirpalas kaip akių lašai gali atrodyti visiškai nekaltas, tačiau į jį kartais dedama gyvsidabrio. Mums nuolat išpilant įvairius preparatus į aplinką – koncentracija kaupiasi. Lašas po lašo, ir galime padaryti akivaizdžią žalą“, – sako  prof. A. Žilinskas.

Jis pabrėžia, kad kita didelė problema yra plastikas, kurio dalis gamtą taip pat pasiekia su vaistų pakuotėmis. 

„Laukiniams paukščiams jau nustatoma liga, vadinama plastikoze. Jie prisilesa mažų plastiko dalelių ir suserga.  O štai mikroplastiko jau randame visur – net žmonių organizme. Kol kas nėra tiesioginių įrodymų, kad tai daro žalą sveikatai. Tik laikui bėgant pamatysime, koks yra tikrasis poveikis“, – sako prof. A. Žilinskas. 

Kai toks poveikis taps akivaizdus, bus per vėlu mąstyti apie rūšiavimą, tad tai daryti reikėtų dabar – įspėja mokslininkas.

Kur dėti pasenusius vaistus ir jų pakuotes?

Vis dėlto galime sumažinti gamtai ir sau keliamą pavojų tinkamai rūšiuodami ir utilizuodami vaistinius preparatus. Asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė aiškina, kaip teisingai atsikratyti vaistų atliekomis.

„Visų pirma atskirkime vaistus nuo maisto papildų. Maisto papildai keliauja į buitinių šiukšlių konteinerį, o vaistai turėtų būti priduoti į vaistinę. Vaistininkai priima visus receptinius, nereceptinius ir net veterinarinius vaistus ir išsiunčia juos saugiai utilizuoti. O visos kitos atliekos rūšiuojamos įprastai – popierinė pakuotė keliauja į popieriaus konteinerį. Plastikiniai buteliukų kamšteliai, patys buteliukai, plastikiniai tablečių lapeliai metami į plastiko konteinerį, stiklo buteliukai – į stiklo. Buteliukų plauti nereikia, tačiau turi jose neturi būti likusių skysčių“, – sako D. Ramanauskaitė. 

Nors jau kuris laikas specialistai ragina vaistus atsakingai utilizuoti, „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė sako, kad ne visi skuba tai daryti.

„Kiek pastebiu, dažniau vaistus atneša jaunesni žmonės. Gal jie labiau domisi aplinkosauga, ekologija, tvarumu. Vyresni turbūt nelabai suinteresuoti ir dažnai paprastumo dėlei utilizuoja su šiukšlėmis. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad daugėja žmonių, kurie ne išmeta, o elgiasi atsakingai“, – sako vaistininkas.

Kad nepakenktume sau ir kitiems

Anot M. Rutalės, dažnai į vaistinę pristatomi nebaigti gerti antibiotikai. Vaistininkas įspėja, kad neatsakingas medikamentų vartojimas ne tik kenkia gamtai, bet ir gali lemti atsparumą ligoms.

„Dažnai žmonės atneša nebaigtus vartoti antibiotikus. Matyt, nebaigia gerti vaistų kurso. Jei kalbame apie antibakterinius, priešgrybelinius, antivirusinius vaistus, tai labai svarbu kursą baigti iki galo. Neracionaliai naudojami tokie vaistai ne tik teršia gamtą, bet  ir padaro mikroorganizmus atsparius gydymui“, – įspėja vaistininkas.

Jis priduria, kad žmonės vis dar nežino, ką galima išmesti, o ką būtina pristatyti į vaistinę. Vaistininkams dažnai atnešama medicininių priemonių, kurių vieta – buitinių šiukšlių konteineryje.

„Mums atneša tokių įdomių dalykų kaip nėštumo testai, medicininės kaukės, vienkartinės pirštinės. Šios atliekos turėtų būti metamos į buitinių atliekų konteinerius – jos nėra tinkamos perdirbimui ir yra pavojingos“, – sako M. Rutalė.

Neatsakingai rūšiuojamos medicininės atliekos gali sužeisti ne tik gyvūnus, bet ir atliekų rūšiavimo ceche dirbančius žmones – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.

„Dažnas atvejis – žmonės išmeta švirkštus kartu su adatomis. Išmestos į plastiko konteinerį jos gali patekti ant rūšiavimo takelio ir sužeisti darbuotoją. Jei atsikratoma su buitinėmis atliekomis, adatos ir kiti aštrūs daiktai gali sužeisti sąvartynuose besilankančius gyvūnus. O sugalvojus nuleisti adatą į kanalizaciją, ji gali praeiti pro valymo įrenginius ir atsidurti upėje, kurioje patys vasarą maudomės“, – atliekų kelią aiškina D. Ramanauskaitė.

Tad aštrias, smailias buityje susidarančias medicinines atliekas, prieš metant į buitinių atliekų konteinerį, patariama įdėti į tvirtą talpą. Daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą galite rasti čia: https://gamtosateitis.lt/rusiavimo-abc/

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ informacija