Pasvalys 2027 metais taps Lietuvos kultūros sostine

Išrinktos 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos kultūros sostinės: 2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, 2027 metais – Pasvalys, o 2028-aisiais – Zarasai.

Toks eiliškumas patvirtintas kultūros ministro Simono Kairio įsakymu. Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija, kuriai į Lietuvos kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai savo programas pristatė atvykę į Kultūros ministeriją.

„Visų pirma, pagirtinas konkurse dalyvavusių komandų iš septynių šalies savivaldybių ryžtas ir pasirengimas: sutelktos kultūros bendruomenės pastangos, matomas įvairiapusis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkiami vietos kūrėjai, juntama drąsa įvardyti iššūkius ir supratimas, kaip kūrybiškai juos spręsti.

Taip pat labai svarbus ir nuoseklus vietos valdžios dėmesys kultūrai ir menui, vietos kūrėjams ir kultūros bendruomenei. Džiugu, kad būsimosiose Lietuvos kultūros sostinėse darniai vystomos skirtingos kultūros ir meno formos, atrandamos ir gaivinamos senosios tradicijos, puoselėjami istorinės atminties ženklai.

Tikimės, kad projektai bus sėkmingai išplėtoti, įgalins vietos bendruomenių kūrybiškumą, skatins kultūrinį turizmą, įtrauks skirtingo amžiaus, pomėgių ar socialinių grupių žmones bei kurs ilgalaikes partnerystes. Nuoširdžiai dėkoju visoms savivaldybėms, dalyvavusioms konkurse“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Projektą „Kultūrinės dimensijos“ pristatanti 2027 metų Lietuvos kultūros sostinė Pasvalys siekia pateikti miestą ir rajoną kaip vieną iš Šiaurės Lietuvos kultūrinių centrų su savita gamta, tradicijomis, kalba ir papročiais ir parodyti miestą kaip darnų, vieningą, aktyvų, draugišką ir atvirą inovacijoms, naujoms kultūrinėms partnerystėms. Akcentuojami šie Pasvalio išskirtinumai: vieta, gamtiniai objektai, žmonės, tradicijos, tarmė. Lietuvos kultūros sostinės Pasvalio programos meninė vizija – eiti iš gelmių į kūrybines aukštumas: nuo prasmegusios žemės, nuo „kalnų į vidų“ (cituojant kraštietį poetą Vladą Braziūną), vis klajojant, keliaujant, kaip kito iš šio krašto kilusio poeto Bernardo Brazdžionio „per pasaulį keliaujantis žmogus“.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija

Pasvalio rajono savivaldybės taryba dar 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T1-300 pritarė projekto „Pasvalys – Lietuvos kultūros sostinė 2027 m.“ paraiškos teikimui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai.

Projekto iniciatoriai Pasvalio rajono kultūros įstaigų vadovai, kartu su Savivaldybės kultūros taryba pateikė siūlymą Savivaldybės tarybai dalyvauti 2024 metais planuojamame Lietuvos kultūros sostinės konkurse. Savivaldybės meras 2024 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. MV-72 sudarė šią projekto paraiškos rengimo grupę. Liepos 8 d. buvo paskelbtas konkursas, rugsėjo 6 d. buvo pateikta projekto paraiška. 

Taigi kas numatyta paraiškoje?

Projektas sieks parodyti Pasvalio miesto unikalumą, pristatyti miestą ir rajoną, kaip vieną iš šiaurės Lietuvos kultūrinių centrų, su savita gamta, tradicijomis, kalba ir papročiais, tuo pačiu parodyti miestą kaip darnų, vieningą, aktyvų, draugišką ir atvirą inovacijoms ir naujoms kultūrinėms partnerystėms. Tai tarsi skirtingi Pasvalio miesto ir krašto kultūriniai veidai, kultūrinės dimensijos, kurios bus pristatomos projekto renginių metu.

Pasvalys yra išskirtinis dėl šių savybių:

• Pasvalio lokacija – tai pasienio miestas, kur susikerta keliai (Via Baltica kelias, jungiantis Rygą su Panevėžiu, kelias į Šiaulius), susijungia upės (Svalios ir Lėvens upės Pasvalyje, teka Mūša, kurios vandenys įteka į Baltijos jūrą).
• Pasvalio gamtiniai objektai – karstinės įgriuvos, požeminiai šaltiniai. Čia yra įkurtas vienintelis Lietuvoje smegduobių parkas.
• Pasvalio žmonės – iš čia kilę menininkai, muzikai, kūrėjai, visuomenės veikėjai, kurie garsina miestą savo darbais ir pasiekimais.
• Pasvalio tradicijos – tautodailė, mažoji medinė architektūra (medžio drožiniai, koplytstulpiai, skulptūros), kulinarinės tradicijos ir aludarystė.
• Pasvalio tarmė – išskirtinė ir vienintelė tokia Lietuvoje.

Projekto koncepcijos aprašymas

Pasvalys – Lietuvos kultūros sostinė 2027 „Kultūrinės dimensijos“

Pasvalyje susijungia kultūrinės tiesės ir plokštumos. Tai yra mūsų visata, mūsų dimensijos.

Dimensijos (remiantis Gyvybės medžio struktūra):

Gelmės. Tai mūsų karstiniai reiškiniai, tai „mūsų kalnai – į vidų“, mūsų gelmių labirintai. Tai yra mūsų šaknys, papročiai, tradicijos, tarmė, kultūrinis paveldas ir legendos. Tai istorija, amžių patirtis, iš kurios mes semiamės patirties. Tai žmonės, čia gyvenę ir kūrę.

Dabarties pasaulis. Tai dabartis, tai vieta, kur mes gyvename, sankirta kelių (Via Baltica, kelias į Rygą, į Šiaulius) ir upių (upės Lėvuo ir Svalia, kurios susijungia miesto širdyje, tai Mūša, kurios vandenys įteka į Baltijos jūrą). Tai mes dabartyje. Tai mūsų žinomi žmonės, garsinantys Pasvalį. Tai profesionalai – muzikai, kūrėjai, rašytojai ir poetai, visuomenės veikėjai, grįžtantys į savo gimtąjį kraštą. Tai esame mes – jungtis tarp gelmių ir dangaus, iš ko mes semiamės ir kuriame.

Dangus. Tai ateitis, įkvėpimas ir inovacijos. Tai Pasvalio krašto kultūrinis palikimas, mūsų kraštiečių kūryba, darbai, idėjos, palikimas ateities kartoms. Tai kelia mus aukštyn, suteikia sparnus, uždega ir įkvepia. Tai yra tai, kas lieka kraštui, jo žmonėms ir Lietuvai. Tai yra mūsų nirvana, kurią siekiame pajusti ir dalintis. Tai yra ateitis, kurią kuriame.

Tai yra mūsų visatos sandara ir jos turinys, tai yra Pasvalys.

Renginiai irgi bus skirstomi į dimensijas. Taip, tarsi pristatome mažą dalelę Pasvalio esybės. Lankytojai, kurie dalyvaus renginiuose, visus metus turės galimybę susipažinti ir pajusti Pasvalį.

Kas vyks Pasvalyje 2027 metais?

Projekto paraiškoje numatyta daugiau kaip 50 įvairių renginių, akcijų ir iniciatyvų, į kuriuos bus įtraukiamos visos socialinės grupės. Nauji renginiai iškels kultūrą į dar neatrastas, netradicines erdves, o gerai žinomi ir tradicijomis tapę renginiai pasipildys dar nematytais akcentais. Planuojami renginiai ir kitos atrakcijos nėra vienintelės projekte numatytos veiklos. Vienas didžiausių iššūkių bus išliekamosios vertės įgyvendinimas – šiam tikslui projekte numatyta sukurti virtualią pažintinę kelionę dviračiu „Pasvalys Jono Pasvaliečio akimis“, medinių skulptūrų pažintinį taką Pasvalyje, apynių sienos interaktyvią skulptūrą ir t. t. Ieškant verslo partnerių, planuojama įveiklinti ir visų gerai žinomus objektus, paversti juos turistams ir vietos gyventojams patraukliais lankytinais objektais. 

Kas vyksta dabar?

Šiuo metu džiaugiamės ir didžiuojamės projekto paraiškos rengimo grupės ir pagalbininkų pastangomis, o netrukus prasidės pasiruošimo ir konkretaus planavimo etapas, siekiant kuo efektyviau ir sklandžiau apgalvoti ateinančius 2027 metų iššūkius.

Platesnė informacija apie projektą ir jo įgyvendinimą bus pateikiama artėjant 2027 metams.

Savivaldybės administracijos informacija