Apie seniūniją

Daujėnų seniūnija

Stoties g. 2, Daujėnai, LT-39207 Pasvalio r. sav. 

Seniūnijos centras – Daujėnų miestelis, nuo Pasvalio miesto nutolęs 12 kilometrų. 

Seniūnijos teritorija užima 12221,8 ha plotą, ribojasi su Krinčino, Pasvalio apylinkių ir Pumpėnų seniūnijomis bei Biržų ir Panevėžio rajonais.

Seniūnijoje gyvena 1003 gyventojai, jos teritorijoje yra 28 kaimai, 3 viensėdžiai. 2 kaimuose nebėra gyventojų, o 9 kaimai laikomi išnykusiais ir išbraukti iš registro. Didesnės gyvenvietės – Daujėnų miestelis, Girsūdų, Porijų, Smilgių kaimai.

Seniūnijoje veikia 1 pagrindinės mokyklos skyrius, 1 vaikų darželis, 1 vaiko dienos centras, 1 ambulatorija, 1 medicinos punktas, Pasvalio kultūros centro 2 skyriai, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos 2 padaliniai.

Seniūnijos teritorijoje įsikūrusios 2 bendruomenės, veikia 4 parduotuvės, 3 seniūnaitijos.

2004 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu patvirtino Daujėnų herbą. Jame įprasminta miestelio vardo kilmės legenda. Kai į atlaidus ir prekymečius suvažiuodavo daug žmonių, tai norėdami sutalpinti visus vežimus, arklius iškinkydavo ir pakeldavo aukštyn ienas. Žmonės sakydavę „daug ienų“ ir nuo to atsirado Daujėnai. Herbe pavaizduotas vežimas aukštyn pakeltomis ienomis, apie kurias raizgosi apynys – tradicinio šių kraštų gėrimo alaus simbolis.

Istorinė apžvalga. Daujėnų apylinkėse žmonės gyveno jau III–V a. Apie tai liudija archeologiniai tyrimai pilkapyne, buvusiame šalia miestelio. Deja, XX a. antroje pusėje jis buvo sunaikintas pradėjus eksploatuoti smėlio karjerą.

Daujėnų miestelis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1644 m. XVIII a. viduryje miesteliui suteikta keturių prekymečių privilegija. 1910 m. įsteigta pradžios mokykla. Nepriklausomos Lietuvos laikais Daujėnai buvo valsčiaus centras. Nuo 1950 m. tapo apylinkės centru, kolūkio centrine gyvenviete. Veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, vaistinė, nuo 1959 m. kultūros namai. Nuo 1995 m. Daujėnai – seniūnijos centras.
Daujėnų kraštas visada buvo istorinių įvykių sūkuryje. 1863 m. sukilimo metu aktyviai veikė Smilgių valstiečio Juozapo Vadopalo suburti vyrai. Spaudos draudimo metais apylinkėse knygas platino Jurgis Bielinis ir kiti knygnešiai. 1905 m. revoliucinių įvykių metu Daujėnų gyventojai išvaikė Rusijos imperijos valsčiaus pareigūnus ir išsirinko savo valdžią, nors ir trumpam. 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovose susikūrė Daujėnų partizanų būrys, kuriam priklausė apie 100 vyrų. Jie sėkmingai apgynė kraštą nuo Tarybų Rusijos kariuomenės. 1941 m. daujėniečiai įsitraukė į Birželio sukilimo įvykius. Pokario rezistencinis judėjimas taip pat neaplenkė Daujėnų, 1945 m. vyko nemažas mūšis ties Galinių kaimu. Partizanams ir jų rėmėjams pastatytas paminklas miestelio centrinėje aikštėje.

Bažnyčia. Visos seniūnijos pasididžiavimas – Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia. Jau XVII a. kapinėse buvo medinė koplyčia. 1803 m. kaimyninio Krinčino klebono Jono Jeronimo Šarkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė bažnyčia. Ji turi baroko ir klasicizmo bruožų. 1923 m. įkurta parapija. Bažnyčia mena dramatiškus laikus. 1941 m. Birželio sukilimo dienomis čia gimė planas iškelti turgaus aikštėje Trispalvę. Žygdarbis kainavo dviejų bažnyčios tarnų gyvybes: varpininko ir zakristijono. Vos po metų – kita istorija. Kunigas Feliksas Ereminas atsivežė žydų mergaitę, ją slėpė per visą karą ir paskui išleido į gyvenimą. Sovietmečiu, kasmet prieš Vėlines, Daujėnuose pasirodydavo juoda „Volga“, o ryte ant kunigo kapo žydėdavo nuostabių gėlių puokštės. Padėka už gyvybę.
2019 m. bažnyčia nušvito naujomis spalvomis. Kraštietis verslininkas dr. Pranas Kiznis, kilęs iš Girsūdų kaimo, finansavo bažnyčios vidaus ir išorės remonto darbus. Už tai buvo apdovanotas popiežiaus Pranciškaus padėka drauge su apaštaliniu palaiminimu. Bažnyčioje yra stebuklingoji Jėzaus Nazariečio skulptūra, o vos už šimto metrų – Marijos šaltinis arba Šventabala.

Daujėnai nuo senų laikų garsėja atlaidais ir jų metu vykstančiomis mugėmis: Sekminių, Šv. Roko. Legendiniai Sekminių atlaidai žinomi visoje Lietuvoje. Tikintieji į juos traukdavo miniomis iš visos šalies. Ėjo pėsti, jojo arkliais, važiavo vežimais, buvo šliaužiančių keliais... Kas buvo „prie pinigo“, nuomojosi kambarius, vargingesnieji gi užimdavo sodybų daržines ir pašiūres. Tik trečią dieną miestelis galėdavo kiek atsipūsti.

Gamtos ir kultūros paveldas. Daujėnų šventoriaus liepa, Petraičių akmuo, Baltasis šaltinis, Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia, Smilgių vėjo malūnas, brolių Pyragių tėviškė Baluškiuose, paminklas 1863 m. sukilimui Smilgiuose, paminklas partizanams Mikėnuose, partizanų bunkeris Žadeikių miške, Berklainių pilkapynas.

Žymūs žmonės. Arkivyskupas Juozapas Skvireckas (Girsūdai), vyskupas Jonas Kauneckas (Trajoniškis), dailininkas Petras Rauduvė (Baukai), Jonas ir Juozas Pyragiai (Baluškiai), agronomas prof. Bronius Baginskas (Pulciniškis), agronomas prof. Antanas Vadopalas (Daujėnai), verslininkas dr. Pranas Kiznis (Girsūdai), matematikas dr. Antanas Karoblis (Daujėnai), žurnalistas Antanas Šimkūnas (Petraičiai).