Želdinių ir želdynų inventorizacija

Kraštovaizdis ir želdynai

Pasvalys – savaiminės raidos Aukštaitijos miestas, įsikūręs ir augęs prekybos kelių sankirtoje.

Pasvalio miestas turi savitą senamiesčio struktūrą su prisitaikiusiomis prie gamtinės aplinkos gatvėmis, apstatytomis dviejų aukštų perimetriniu sodybiniu užstatymu. Pasvalio centrinės dalies užstatymas būdingas XVI a. besivystančių miestų ir miestelių planams. Miesto centre yra išlikusi Vytauto Didžiojo aikštė, kuri nors ir pakitusios formos, tačiau senosios miesto turgaus aikštės vietoje.

Svarbiausi paviršinio vandens telkiniai Pasvalio mieste yra: Lėvens upė ir miesto tvenkinys, Mūšos, Svalios upės, Šilo ežeras. Pro rajoną teka Mūša ir jos intakai Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula. Telkšo 2 Pasvalio rajono ežerai, 4 tvenkiniai. Yra Pyvesos hidrografinis bei Lepšynės botaninis draustiniai.

Pasvalio rajono savivaldybė užima 1289 km² teritoriją, iš jų žemės ūkio naudmenos užima net 75 % visos rajono teritorijos, miškai – 16,6 %, keliai – 1,8 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 1,9 %, kita žemė – 2,1 %.

Pasvalio mieste saugomi du gamtos paveldo objektai. Vienas jų - tai Kalno gatvėje Lėvens upės kairiajame krante valstybės saugomas hidrogeologinis objektas - Žalsvasis šaltinis. Tai giliausias Lietuvos urvas.  Jo dabartinis gylis - 20 m.

Kitas objektas - Nepriklausomybės gatvėje augantis botaninis savivaldybės lygmens saugomas Pasvalio miesto ąžuolas. Abu objektai išsidėstę skirtingose Lėvens upės pakrantėse netoli miesto centro.

***

Miestų želdynai – estetiškumu, sveikatingumu, dekoratyvinių medžių ir krūmų įvairove, jų atsparumu oro taršai, grybinėms ligoms ir kenkėjams, architektūros kompozicija, tvarumu pasižymintis, natūralus ir sukultūrintas kraštovaizdžio elementas, absorbuojantis anglies dvideginį ir išskiriantis deguonį, neutralizuojantis oro taršą, triukšmą, filtruojantis bakterijas, reguliuojantis temperatūrą, saugantis kelius, geležinkelius, laukus, vandens, tenkinantis kitas subalansuotas ekologines, socialines bei ekonomines visuomenės reikmes.

Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija remiasi LR Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių, ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, sanitariniams–higieniniams ir kitiems tikslams. Želdynų paskirtis daugiafunkcinė: apsauginė (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinerinius įrenginius, laukus), aplinkos sąlygų gerinimo (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, gamina deguonį) ir kt. Atlikdami šias funkcijas, želdiniai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant    išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.

Miestų želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo politika formuojama ir įgyvendinama pagal šias kryptis:

• esminis želdynų priežiūros gerinimas;
• želdynų atkūrimas ir naujų želdynų veisimas;
• želdynų sveikatingumo gerinimas;
• želdynų apskaitos ir valdymo tobulinimas;
• želdynų, kaip struktūrinių segmentų, įteisinimas teritoriniame planavime;
• visuomenės dalyvavimas svarbiausių želdynų klausimų sprendime;
• visuomenės informavimas apie miestų želdynus, jų būklę ir tvarkymą;
• tarptautinių ryšių stiprinimas ir plėtra;
• želdynų dendrofloros genofondo ir biologinės įvairovės išsaugojimas;
• istorinių želdynų ir želdynų – saugomų gamtos paveldo objektų tvarumo užtikrinimas;
• želdynų (parkų) ūkio organizavimas.

Žaliųjų plotų kraštotvarkos pagrindiniai strateginiai tikslai:

• Didinti patrauklumą gyventojams ir investitoriams, maksimaliai panaudojant žaliuosius plotus miestų savitumui išsaugoti ir išryškinti;
• Gerinti sąlygas miestų gyventojams gyventi, dirbti ir ilsėtis gamtinėje aplinkoje. Užtikrinti optimalias bioklimatines, higienines, rekreacines bei estetines miestų aplinkos savybes;
• Didinti miestų aplinkos ekologinį tvarumą, jo ekosistemų dinaminį stabilumą, biologinę įvairovę.

Žaliųjų plotų kraštotvarkos papildomi tikslai:

• Sukurti pagrindus juridinei bazei miestų žaliems plotams išsaugoti, tinkamai naudoti ir tvarkyti.
• Optimaliai padalinti miestų žaliuosius plotus tarp visuomenės ir privačių naudotojų; suformuoti pilnavertę bendro naudojimo želdynų sistemą, atitinkančią šios dienos gyventojų bei perspektyvius miestų poreikius, kad mieste išliktų pakankamas, ekologiškai būtinas želdinių kiekis, kad jie formuotų gražų ir savitą miestų vaizdą.
• Miestų žaliuosius plotus kurti ir tvarkyti kaip želdynų ir želdinių sistemą, organiškai susietą su miestų planine struktūra. Formuoti optimalią miestovaizdžio struktūrą, atitinkančią teritorijų paskirtį (funkcijas), urbanistines, socialines ir ekonomines miestų sąlygas.
• Išsaugoti ir ugdyti brandžius, ekologiškai bei estetiškai vertingus želdinius ir medynus visoje miestų teritorijoje.
• Suderinti rekreacinį naudojimą su ūkiniu bei apsauginėmis želdinių funkcijomis. Racionaliai panaudoti miškų teritorijas ekonominėms reikmėms – medienos bei kitų miško produktų gavybai.

Pasvalio rajono želdinių ir želdynų inventorizacija

Lietuvos želdynų istorija siekia senus laikus. Želdynų, kaip žaliųjų plotų visumos, paskirtis daugiafunkcinė: ekologinė, estetinė, pažintinė, rekreacinė, architektūrinė, istorinė, kultūrinė, psichologinė ir apsauginė. Želdynai taip pat atlieka biologinės įvairovės bei dendrofloros genofondo išsaugojimo funkciją.

Želdynai ypač svarbūs miestuose. Jie gerina miestų estetinį vaizdą, sudaro optimalias gyvenimo sąlygas, reguliuoja oro cirkuliaciją, veikia gyvenamosios aplinkos kokybę.

Šiandieninis kraštovaizdis nėra vienalytis ir vienavertis. Įvairiose teritorijos dalyse jis nevienodai sukultūrintas, atlieka skirtingas socialines ir ekonomines funkcijas, turi skirtingą struktūrą, formą, raišką, kultūrinę ir visuomeninę reikš­mę.

Miesto augalija yra reikšminga kraštovaizdžio dalis. Jos planavimas bei tvarkymas visada buvo ir yra svarbi kraštotvarkinė veikla, kurios pobūdis priklauso nuo visuomenės poreikių bei išgalių, taip pat nuo planavimo lygių ir tvarkymo būdų.

Teritorijų planuose miestų augalija vadinama įvairiai: žaliaisiais plotais, žaliąja struktūra, želdynų struktūra, miesto žaluma ir pan.

Miestuose parkai formuoja urbanistinę erdvę, atlieka kompozicinių centrų funkciją, gerina ir palaiko kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio kokybę ir suteikia jam savitumo. Išsidėstę visoje šalyje beveik visuomet gražiausiose vietose, dauguma parkų yra patrauklūs turistiniai objektai.

Siekiant užtikrinti subalansuotą Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius ir užtikrinti želdynų išsaugojimą ateities kartoms, Aplinkos ministerija parengė ilgalaikę (iki 2015 metų) želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategiją, patvirtintą LR aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 29 d.  įsakymu Nr. 615.

Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija remiasi LR Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių, ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, sanitariniams-higieniniams ir kitiems tikslams. Želdynų paskirtis daugiafunkcinė: apsauginė (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinerinius įrenginius, laukus), aplinkos sąlygų gerinimo (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, gamina deguonį) ir kt. Atlikdami šias funkcijas, želdiniai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.

Gavus iš Finansų ministerijos lėšų, skirtų želdynų ir želdinių inventorizavimui, pagal 2012 m. lapkričio 7 d. su UAB „Želdynų vizija“ pasirašytą paslaugos pirkimo sutartį Nr. ASR-458, atlikta Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizacija. Įvertinta esama Pasvalio rajono želdinių ir želdynų būklė, pateiktos tvarkymo priemonės 2012–2016 m. Pasvalio rajono želdinių inventorizavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis patikslintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (2008 m. sausio 8 d. Nr. D1-5). Inventorizacija buvo atliekama vietoje, apžiūrint kiekvieną želdinių grupę ir (ar) atskirus želdinius.

Pasvalio miesto plotas, įskaitant vandenis ir miškus, yra 724,8 ha. Vandenys užima apie 37,74 ha, arba 5,2 proc. miesto ploto, užstatytos pastatais teritorijos – 45,61 ha arba apie 6,3 proc. nuo bendro miesto ploto. Bendras miesto želdinių plotas 100,62 ha, arba 13,9 proc. 2012 m pradžioje Pasvalio mieste buvo 7 395 gyventojai.

Pasvalio rajono miestai, miesteliai ir kaimai padengti žaliuoju rūbu (apželdinti ir apaugę savaime) labai netolygiai – nuo 1,3 proc. iki 13,9 proc. (1 lentelė).

 1 lentelė. Inventorizuotų Pasvalio rajono savivaldybės miestų, miestelių ir kaimų padengimas želdiniais 

* ribos pagal miesto kadastrinę vietovę (tad želdinių % nuo bendro objekto ploto tikslus)