Želdinių ir želdynų inventorizacija

2025 m. Pasvalio miesto želdinių inventorizacijos apžvalga

Pasvalio miesto kultūros ir poilsio parko (Vakarinės dalies),  skvero prie Gėlių g. ir Taikos g. sankryžos, Tremtinių skvero bei Vilniaus g. skvero želdinių inventorizavimo darbai buvo atliekami 2025 metų rudenį, vadovaujantis, detalizuotomis moksliniu-praktiniu pagrindu ,,Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis“ (2008 m. sausio 8 d. Nr. D1-5).

Inventorizacija buvo atliekama natūroje apžiūrint kiekvieną želdinių grupę ir (ar) atskirus želdinius, bei užpildant Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę (lentelę).

1. skiltyje “Kvartalo Nr.“ įrašomas konkretus želdinių kvartalo numeris arabiškais skaičiais. Vykdant pakartotinę želdinių inventorizaciją, rekomenduojama išlaikyti esamą kvartalų tinklo sistemą, išskyrus atvejus, kuomet dėl inventorizacijos objekto ribų pasikeitimo, reikšmingo želdinių kiekių pokyčių ar kitų priežasčių, gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei numerius. Gatvių želdiniai, kaip linijinio pobūdžio objektas, kvartalais neskirstomi;
2. skiltyje ,,Sklypo (želdinio) Nr.“ įrašomi skaičiai nuo 1 iki 100(150). Numeruojama, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo. Kiekvienos gatvės želdiniai numeruojami atskirai vadovaujantis analogiškais principais.
3. skiltyje „Rūšinės sudėties koeficientas“ įrašoma medžių ar krūmų grupės (20 ir daugiau vnt.) rūšinės sudėties formulė, pagal atskirų rūšių skaičiaus santykį, išreiškiant jį sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (atitinkamo taksono - 96% ir daugiau) iki 1 (6–15%). Rūšinės sudėties formulė yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka, tačiau pagal atskiras medžių/krūmų rūšis. Vyraujanti (pagal individų kiekį) želdinių grupės rūšis, įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje, per vieną ar kelias (dėl išreikšto medžių stambumo, sanitarinės būklės skirtumų) pozicijas, pvz., 3Ą1Ą4D2B.

Esant želdinių grupėje dviem ar daugiau medžių/krūmų rūšių su vienodais koeficientais, vyraujančia laikoma vertingiausia rekreaciniu, estetiniu ar sanitariniu požiūriu rūšis. Želdinių rūšys, kurių priemaiša nereikšminga (sudaro iki 5% nuo želdinių kiekio grupėje), į Kortelę įrašomos be rūšinės sudėties koeficiento.

4. skiltyje ,,Taksono pavadinimas“ įrašomi tikslūs inventorizuojamų medžių, krūmų, lianų rūšių, porūšių, varietetų, formų arba veislių pavadinimai pagal specializuotą literatūrą, originalo kalba lotyniškomis raidėmis tarp apostrofų, didžiąja raide, pvz., Ąžuolas paprastasis ‘Fastigiata’.

Inventorizuojant želdinius botanikos soduose, arboretumuose, dendrologinėse kolekcijose ar panašios paskirties želdynuose, į želdinių inventorizavimo kortelę kartu su lietuvišku augalo pavadinimu gali būti įrašomas ir lotyniškas augalo pavadinimas;

5. skiltyje „Kiekis“ įrašomas pavieniui ar nedidelėmis grupėmis (< 20 vnt.) augančių medžių, krūmų ar lianų kiekis.

 Didesnėse želdinių grupėse (20 ir daugiau vnt.), nereikšmingų (pagal kiekį) rūšių individų kiekis nenurodomas, išskyrus dendrologiškai, estetiškai vertingų, ar kultūros paveldui reikšmingų medžių;

6. skiltyje „Aukštis“ įrašomas aukštis nuo 0,1 m (iki 2 m H – gradacija kas 0,1 m, nuo 2 iki 6 m H – kas 0,5 m, daugiau kaip 6 m H – kas 1 m). Aukštis matuojamas aukštimačiu, tačiau iki 6 m aukščio želdiniams gali būti nustatomas ir vizualiai.

Kai medžiai išsišakoja į atskirus kamienus žemiau 1,3 m nuo žemės paviršiaus, bendrosios želdinių inventorizacijos metu į Kortelę įrašomas stambiausio kamieno aukštis.

7. skiltyje „Skersmuo“ įrašomas medžių ir medžiakrūmių skersmuo nuo 1 cm. Jis matuojamas 1,3 m aukštyje (nuo šaknies kaklelio) ne žemesniems kaip 1,5 m želdiniams. Medžiams, augantiems šlaite, 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės; pasvirusiems medžiams 1,3 m aukštis matuojamas toje pusėje, į kurią medis yra pasviręs.

Kai medžiai išsišakoja į atskirus kamienus žemiau 1,3 m nuo žemės paviršiaus, bendrosios želdinių inventorizacijos metu į Kortelę įrašomas stambiausio kamieno skersmuo (,,Pastabų“ skiltyje nurodant kamienų kiekį).

Esant 1,3 m aukštyje žaizdai, gumbui ar sustorėjimui, deformuojančiam kamieno formą, skersmuo matuojamas aukščiau šios vietos. Jei dėl aukštyn besitęsiančio kamieno deformacijos negalima rasti pasiekiamos ir tinkamos matavimo vietos, matavimo vieta parenkama žemiau įprastinės.

Skersmuo matuojamas žerglėmis (dviem statmenomis kryptimis), matavimo juosta ar kitais prietaisais. Bendrojoje želdinių inventorizacijoje skersmens gradacija kas 2(4) cm;

8. skiltis „Medžių grupės skalsumas“ pildoma tik medžių grupėms, kai pildoma 3 skiltis. Jis gali būti nuo 0,3 iki 1,5. Medžių juostoms (iš 2-4 medžių eilių), nurodomas ne skalsumas, o eilių kiekis.

„Krūmų grupės glaudumas“ pildomas krūmų grupėms ir gyvatvorėms (1 – reta grupė (gyvatvorė), kai projekcinis padengimas < 35%, 2 – vidutinio tankumo (36–70 %), 3 – tanki (> 70 %);

9. skiltis „Želdinių būklė“ pildoma kiekvienai 4 skiltyje įrašytai rūšiai, naudojant 5 balų skalę nuo (1 – gera būklė, 2 – patenkinama, 3 – nepatenkinama, 4 – bloga, 5 – žuvęs želdinys).

Želdinių būklė vertinama apibendrinant kelis rodiklius: medžio kamieno ar/ir skeletinių šakų mechaninio pažeidimo intensyvumą; genėjimo intensyvumo laipsnį; puvinių, drevių gausą, vietą ir stambumą; nustelbtumo, defoliacijos laipsnį; ligų intensyvumą, kenkėjų gausumą ir pakenkimo laipsnį, pasvirimo laipsnį ir kt.;

10  skiltyje „Pastabos“ įrašoma:

* komentarai apie blogesnės nei geros būklės želdinius, pvz., kamieno žaizda(-os), medienos puvinys, nulaužta viršūnė; nustelbtas; gausu sausų šakų; lapai užpulti miltligės ir pan.

* komentarai apie įdomesnius medžius ar krūmus, pvz., 10 kamienų; viršūnėje – „raganų šluota“; įdomiai gumbuotas; išskirtinių matmenų individas ir kt.;

* komentarai apie gyvatvores, pavienių medžių ir krūmų formavimą, pvz., karpoma gyvatvorė; formuojamas individas;

* komentarai apie 1(2) m atstumu nuo pastatų pamatų ar po elektros oro linijų laidais augančius medžius;

11. skiltyje „Reikalingos tvarkymo priemonės“ įrašomos reikalingos tvarkymo priemonės:

* tvarkymo priemonės pavadinimas: retinti grupes; kirsti, genėti, persodinti, ,,atjauninti“ medžius; uždažyti šviežias žaizdas, surišti lają ir kt.;

* iškertamų medžių procentas (5-50 %) prie grupių, kurias reikia retinti dėl per didelio tankumo ar/ir sanitarinės būklės;

* tvarkymo priemonių taikymo eiliškumas (skubus, 1 eilėje, 2 eilėje) ar tikslai:

* ,,skubiai (einamaisiais metais) šalintini“ labai blogos būklės ir žuvę medžiai, dėl savo lokalizacijos vietos (prie gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, vaikų žaidimų aikštelių ir pan.) keliantys ypač didelę grėsmę visuomenei, statiniams, elektros perdavimo linijomis ir kt.;

* ,,1 eilėje šalintini“ želdiniai nekeliantys ypač didelės grėsmės visuomenei, pastatams ar inžineriniams tinklams, tačiau dėl sanitarinės būklės, menkos estetinės vertės, per tankaus augimo, lokalizacijos vietos ar kitų priežasčių šalintini per 5 artimiausius metus;

* ,,2 eilėje šalintini“ želdiniai, kurie dėl esamos sanitarinės būklės ir jos blogėjimo, labai tankių želdynų tikslingo išretinimo per 2-3 kartus (dėl galimo vėjų, snieglaužų pakenkimo) ar kitų priežasčių šalintini po 6-10 metų;

* ,,projektiniais tikslais (per 5 artimiausius metus) šalintini“ geros būklės želdiniai, kurie stelbia (iš viršaus) ar užtamsina (iš šono ar apačios) vertingesnių ar lygiaverčių medžių rūšių individų lajas, ko pasėkoje sulėtėja pastarųjų augimas, formuojasi nesimetriškos (vienašonės) ar aukštai pakeltos lajos su gausiomis sausomis šakomis apačioje. Projektiniais tikslais šalintini ir sveiki invazinių rūšių medžiai ar krūmai.

Skveras prie Gėlių g. ir Taikos g. sankryžos

Inventorizavus želdinius skvere prie Gėlių g. ir Taikos g. sankryžos, galima daryti šias išvadas:

1. Minėtoje teritorijoje yra 18 medžių, turinčių 21 kamieną, o taip pat 35 krūmai;
2. Iš viso identifikuoti 6 medžių taksonai ir 3 krūmų taksonai. Spygliuočių medžių yra 12 vnt., kietųjų lapuočių – 1 vnt., minkštųjų lapuočių – 5 vnt. (8 kamienai);
3. Vidutinis inventorizuotų medžių kamienų aukštis siekia 11 m (nuo 6 iki 14 m). Vidutinis inventorizuotų medžių kamienų skersmuo yra 25 cm (nuo 13 iki 43 cm);
4. Vadovaujantis ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ pateiktu būklės skirstymu 18 medžių kamienų būklė yra gera, 3 kamienų – patenkinama;
5. Pagal ,,Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 1.2 ir 5 punktą saugotini ≥12 cm skersmens vertingesni medžiai, tokiu būdu saugotini visi skvero medžiai;
6. Želdinių vertė paskaičiuota tik saugotiniems želdiniams pagal ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“.

Tremtinių skveras

Inventorizavus želdinius Tremtinių skvere, galima daryti šias išvadas:

1. Minėtoje teritorijoje yra 20 medžių, turinčių 24 kamienus, o taip pat 11 krūmų ir 6 gyvatvorių fragmentai;
2. Iš viso identifikuoti 6 medžių taksonai ir 8 krūmų taksonai. Spygliuočių medžių yra 7 vnt., kietųjų lapuočių – 3 vnt., minkštųjų lapuočių – 10 vnt. (14 kamienų);
3. Vidutinis inventorizuotų medžių kamienų aukštis siekia 8 m (nuo 1,8 iki 20 m). Vidutinis inventorizuotų medžių kamienų skersmuo yra 17 cm (nuo 2 iki 95 cm);
4. Vadovaujantis ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ pateiktu būklės skirstymu visų 24 medžių kamienų būklė yra gera;
5. Pagal ,,Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 1.2 ir 5 punktą saugotini ≥12 cm skersmens vertingesni medžiai, tokiu būdu saugotini 15 medžių kamienų, nesaugotini – 9 medžių kamienai;
6. Želdinių vertė paskaičiuota tik saugotiniems želdiniams pagal ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“.

Vilniaus g. skveras

Inventorizavus želdinius Vilniaus g. skvere, galima daryti šias išvadas:

1. Minėtoje teritorijoje yra 9 medžiai bei 12 krūmų;
2. Iš viso identifikuoti 2 medžių taksonai ir 1 krūmų taksonas. Visi medžiai – kietieji lapuočiai;
3. Inventorizuotų medžių aukštis svyruoja nuo 2,5 iki 13 m, o skersmuo - nuo 5 iki 33 cm;
4. Vadovaujantis ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ pateiktu būklės skirstymu visų 9 medžių būklė yra gera;
5. Pagal ,,Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 1.2 ir 5 punktą saugotini ≥12 cm skersmens vertingesni medžiai, tokiu būdu saugotinas 1 medis, nesaugotini – 8 medžiai;
6. Želdinių vertė paskaičiuota tik saugotiniems želdiniams pagal ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“ .

Pasvalio miesto kultūros ir poilsio parkas (Vakarinė dalis)

Inventorizavus želdinius Pasvalio miesto kultūros ir poilsio parke (Vakarinėje dalyje) galima daryti šias išvadas:

1. Minėtoje teritorijoje yra 17 193 medžiai, turintys 17 906 kamienus, o taip pat 2 reikšmingi krūmai;
2. Iš viso identifikuoti 14 šeimų, 21 genties, 34 medžių taksonai ir 2 krūmų taksonai. Spygliuočių medžių yra 7 195 vnt. (7 247 kamienai), kietųjų lapuočių – 2 209 vnt. (2 256 kamienai), minkštųjų lapuočių – 7 789 vnt. (8 403 kamienai);
3. Vidutinis inventorizuotų medžių kamienų aukštis siekia 21 m (nuo 2,5 iki 36 m). Vidutinis inventorizuotų medžių kamienų skersmuo yra 26 cm (nuo 2 iki 100 cm). Didžiausią (83-100 cm) skersmenį pasiekė – 1 paprastasis ąžuolas, 1 baltoji tuopa ir 1 trapusis gluosnis. Aukščiau minėtas ąžuolas atitinka Savivaldybės saugomam gamtos paveldo objektui (GPO) keliamus reikalavimus;
4. Vadovaujantis ,,Želdinių atkuriamosios vertės įkainiuose“ pateiktu būklės skirstymu 12 914 medžių kamienų būklė yra gera, 2 379 kamienų – patenkinama, 1 338 kamienų – nepatenkinama, 360 kamienų – bloga. Yra ir 915 sausuolių;
5. Pagal ,,Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 1.2 ir 5 punktą saugotini ≥12 cm skersmens vertingesni medžiai, tokiu būdu saugotini 14 816 medžių kamienų, nesaugotini – 3 090 medžių kamienų;
6. mechaninių pažeidimų avarijų metu, nesavalaikio ir/ar netinkamo genėjimo) šalintinų medžių bus daugiau.

---

Informuojame, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. gruodžio 2 d. vyks želdynų ir želdinių inventorizacija šiose Pasvalio miesto teritorijose:

Eil. Nr.	Parko, skvero pavadinimas	Plotas (ha)	Adresas	Pastabos (sklypo kadastrinis Nr.; arba: sklypas formuojamas; bus formuojamas)
1. Pasvalio miesto teritorijoje esantys parkai ir skverai
1.1.	Pasvalio miesto kultūros ir poilsio parkas	38,2385	Dvareliškių g. 1, Pasvalio m.	Parko dalis (sklypo kadastrinis Nr.6750/0022:55)
1.2.	Skveras prie Gėlių g. ir Taikos g. sankryžos	0,3472	Gėlių g. ir Taikos g. sankryža, Pasvalio m.	Skveras (sklypas bus formuojamas)
1.3.	Tremtinių skveras	0,1053	Stoties g., Pasvalio m.	Skveras (sklypas bus formuojamas)
1.4.	Skveras Vilniaus g.	0,0684	Vilniaus g., Pasvalio m.	Skveras (sklypas bus formuojamas)
	Plotas viso:	38,7594 ha

---

Kraštovaizdis ir želdynai

Pasvalys – savaiminės raidos Aukštaitijos miestas, įsikūręs ir augęs prekybos kelių sankirtoje.

Pasvalio miestas turi savitą senamiesčio struktūrą su prisitaikiusiomis prie gamtinės aplinkos gatvėmis, apstatytomis dviejų aukštų perimetriniu sodybiniu užstatymu. Pasvalio centrinės dalies užstatymas būdingas XVI a. besivystančių miestų ir miestelių planams. Miesto centre yra išlikusi Vytauto Didžiojo aikštė, kuri nors ir pakitusios formos, tačiau senosios miesto turgaus aikštės vietoje.

Svarbiausi paviršinio vandens telkiniai Pasvalio mieste yra: Lėvens upė ir miesto tvenkinys, Mūšos, Svalios upės, Šilo ežeras. Pro rajoną teka Mūša ir jos intakai Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula. Telkšo 2 Pasvalio rajono ežerai, 4 tvenkiniai. Yra Pyvesos hidrografinis bei Lepšynės botaninis draustiniai.

Pasvalio rajono savivaldybė užima 1289 km² teritoriją, iš jų žemės ūkio naudmenos užima net 75 % visos rajono teritorijos, miškai – 16,6 %, keliai – 1,8 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 1,9 %, kita žemė – 2,1 %.

Pasvalio mieste saugomi du gamtos paveldo objektai. Vienas jų - tai Kalno gatvėje Lėvens upės kairiajame krante valstybės saugomas hidrogeologinis objektas - Žalsvasis šaltinis. Tai giliausias Lietuvos urvas.  Jo dabartinis gylis - 20 m.

Kitas objektas - Nepriklausomybės gatvėje augantis botaninis savivaldybės lygmens saugomas Pasvalio miesto ąžuolas. Abu objektai išsidėstę skirtingose Lėvens upės pakrantėse netoli miesto centro.

***

Miestų želdynai – estetiškumu, sveikatingumu, dekoratyvinių medžių ir krūmų įvairove, jų atsparumu oro taršai, grybinėms ligoms ir kenkėjams, architektūros kompozicija, tvarumu pasižymintis, natūralus ir sukultūrintas kraštovaizdžio elementas, absorbuojantis anglies dvideginį ir išskiriantis deguonį, neutralizuojantis oro taršą, triukšmą, filtruojantis bakterijas, reguliuojantis temperatūrą, saugantis kelius, geležinkelius, laukus, vandens, tenkinantis kitas subalansuotas ekologines, socialines bei ekonomines visuomenės reikmes.

Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija remiasi LR Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių, ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, sanitariniams–higieniniams ir kitiems tikslams. Želdynų paskirtis daugiafunkcinė: apsauginė (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinerinius įrenginius, laukus), aplinkos sąlygų gerinimo (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, gamina deguonį) ir kt. Atlikdami šias funkcijas, želdiniai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant    išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.

Miestų želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo politika formuojama ir įgyvendinama pagal šias kryptis:

• esminis želdynų priežiūros gerinimas;
• želdynų atkūrimas ir naujų želdynų veisimas;
• želdynų sveikatingumo gerinimas;
• želdynų apskaitos ir valdymo tobulinimas;
• želdynų, kaip struktūrinių segmentų, įteisinimas teritoriniame planavime;
• visuomenės dalyvavimas svarbiausių želdynų klausimų sprendime;
• visuomenės informavimas apie miestų želdynus, jų būklę ir tvarkymą;
• tarptautinių ryšių stiprinimas ir plėtra;
• želdynų dendrofloros genofondo ir biologinės įvairovės išsaugojimas;
• istorinių želdynų ir želdynų – saugomų gamtos paveldo objektų tvarumo užtikrinimas;
• želdynų (parkų) ūkio organizavimas.

Žaliųjų plotų kraštotvarkos pagrindiniai strateginiai tikslai:

• Didinti patrauklumą gyventojams ir investitoriams, maksimaliai panaudojant žaliuosius plotus miestų savitumui išsaugoti ir išryškinti;
• Gerinti sąlygas miestų gyventojams gyventi, dirbti ir ilsėtis gamtinėje aplinkoje. Užtikrinti optimalias bioklimatines, higienines, rekreacines bei estetines miestų aplinkos savybes;
• Didinti miestų aplinkos ekologinį tvarumą, jo ekosistemų dinaminį stabilumą, biologinę įvairovę.

Žaliųjų plotų kraštotvarkos papildomi tikslai:

• Sukurti pagrindus juridinei bazei miestų žaliems plotams išsaugoti, tinkamai naudoti ir tvarkyti.
• Optimaliai padalinti miestų žaliuosius plotus tarp visuomenės ir privačių naudotojų; suformuoti pilnavertę bendro naudojimo želdynų sistemą, atitinkančią šios dienos gyventojų bei perspektyvius miestų poreikius, kad mieste išliktų pakankamas, ekologiškai būtinas želdinių kiekis, kad jie formuotų gražų ir savitą miestų vaizdą.
• Miestų žaliuosius plotus kurti ir tvarkyti kaip želdynų ir želdinių sistemą, organiškai susietą su miestų planine struktūra. Formuoti optimalią miestovaizdžio struktūrą, atitinkančią teritorijų paskirtį (funkcijas), urbanistines, socialines ir ekonomines miestų sąlygas.
• Išsaugoti ir ugdyti brandžius, ekologiškai bei estetiškai vertingus želdinius ir medynus visoje miestų teritorijoje.
• Suderinti rekreacinį naudojimą su ūkiniu bei apsauginėmis želdinių funkcijomis. Racionaliai panaudoti miškų teritorijas ekonominėms reikmėms – medienos bei kitų miško produktų gavybai.

---

Pasvalio rajono želdinių ir želdynų inventorizacija

Lietuvos želdynų istorija siekia senus laikus. Želdynų, kaip žaliųjų plotų visumos, paskirtis daugiafunkcinė: ekologinė, estetinė, pažintinė, rekreacinė, architektūrinė, istorinė, kultūrinė, psichologinė ir apsauginė. Želdynai taip pat atlieka biologinės įvairovės bei dendrofloros genofondo išsaugojimo funkciją.

Želdynai ypač svarbūs miestuose. Jie gerina miestų estetinį vaizdą, sudaro optimalias gyvenimo sąlygas, reguliuoja oro cirkuliaciją, veikia gyvenamosios aplinkos kokybę.

Šiandieninis kraštovaizdis nėra vienalytis ir vienavertis. Įvairiose teritorijos dalyse jis nevienodai sukultūrintas, atlieka skirtingas socialines ir ekonomines funkcijas, turi skirtingą struktūrą, formą, raišką, kultūrinę ir visuomeninę reikš­mę.

Miesto augalija yra reikšminga kraštovaizdžio dalis. Jos planavimas bei tvarkymas visada buvo ir yra svarbi kraštotvarkinė veikla, kurios pobūdis priklauso nuo visuomenės poreikių bei išgalių, taip pat nuo planavimo lygių ir tvarkymo būdų.

Teritorijų planuose miestų augalija vadinama įvairiai: žaliaisiais plotais, žaliąja struktūra, želdynų struktūra, miesto žaluma ir pan.

Miestuose parkai formuoja urbanistinę erdvę, atlieka kompozicinių centrų funkciją, gerina ir palaiko kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio kokybę ir suteikia jam savitumo. Išsidėstę visoje šalyje beveik visuomet gražiausiose vietose, dauguma parkų yra patrauklūs turistiniai objektai.

Siekiant užtikrinti subalansuotą Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius ir užtikrinti želdynų išsaugojimą ateities kartoms, Aplinkos ministerija parengė ilgalaikę (iki 2015 metų) želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategiją, patvirtintą LR aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 29 d.  įsakymu Nr. 615.

Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija remiasi LR Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių, ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, sanitariniams-higieniniams ir kitiems tikslams. Želdynų paskirtis daugiafunkcinė: apsauginė (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinerinius įrenginius, laukus), aplinkos sąlygų gerinimo (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, gamina deguonį) ir kt. Atlikdami šias funkcijas, želdiniai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.

Gavus iš Finansų ministerijos lėšų, skirtų želdynų ir želdinių inventorizavimui, pagal 2012 m. lapkričio 7 d. su UAB „Želdynų vizija“ pasirašytą paslaugos pirkimo sutartį Nr. ASR-458, atlikta Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizacija. Įvertinta esama Pasvalio rajono želdinių ir želdynų būklė, pateiktos tvarkymo priemonės 2012–2016 m. Pasvalio rajono želdinių inventorizavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis patikslintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (2008 m. sausio 8 d. Nr. D1-5). Inventorizacija buvo atliekama vietoje, apžiūrint kiekvieną želdinių grupę ir (ar) atskirus želdinius.

Pasvalio miesto plotas, įskaitant vandenis ir miškus, yra 724,8 ha. Vandenys užima apie 37,74 ha, arba 5,2 proc. miesto ploto, užstatytos pastatais teritorijos – 45,61 ha arba apie 6,3 proc. nuo bendro miesto ploto. Bendras miesto želdinių plotas 100,62 ha, arba 13,9 proc. 2012 m pradžioje Pasvalio mieste buvo 7 395 gyventojai.

Pasvalio rajono miestai, miesteliai ir kaimai padengti žaliuoju rūbu (apželdinti ir apaugę savaime) labai netolygiai – nuo 1,3 proc. iki 13,9 proc. (1 lentelė).

 1 lentelė. Inventorizuotų Pasvalio rajono savivaldybės miestų, miestelių ir kaimų padengimas želdiniais 

Objektas	Objekto plotas, ha	Želdinių plotas, ha	Želdiniai, % nuo bendro miestelio ploto
Pasvalys*	724,84	100,62	13,9
Daujėnai	143,64	6,88	4,8
Joniškėlis*	228,00	15,89	7,0
Krinčinas	79,39	4,01	5,1
Namišiai	350,48	4,7	1,3
Pumpėnai	158,68	9,08	5,7
Pušalotas	118,44	7,87	6,6
Saločiai	153,47	8,95	5,8
Vaškai	245,57	5,06	2,1
Iš viso:	2202,51	163,06	Vid.: 5,8

* ribos pagal miesto kadastrinę vietovę (tad želdinių % nuo bendro objekto ploto tikslus)